Jungtinės Karalystės sveikatos ir socialinės priežiūros departamentas atskleidė priemonių sąrašą, kurios padėtų kovoti su šalyje augančia nutukimo problema ir COVID–19. Anglijos visuomenės sveikatos agentūros (angl. Public Health England) teigimu, egzistuoja ryšys tarp nutukimo ir sunkesnių COVID–19 atvejų. Tai paliudijo ministras pirmininkas Borisas Džonsonas, kuris prisipažino, kad jo antsvoris turėjo įtakos ligos eigai. Tad nenuostabu, kad po gydymo intensyvios terapijos skyriuje, B. Džonsonas nusprendė paskelbti karą nutukimui ne tik asmeniniame, bet ir visos šalies gyvenime.
Vyriausybė tikisi, kad ši kampanija padrąsins turinčius antsvorio atsikratyti bent jau 2,5 kg. Tai sutaupytų 105 mln. svarų (apie 120 mln. Eur) sveikatos sistemos lėšų per artimiausius penkis metus. Nors kur kas svarbesni kriterijai yra pagerėjusi gyvenimo kokybė ir sveikata. Net 63 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų turi antsvorio arba yra nutukę. Neramina ir tai, kad vienas iš trijų vaikų baigia pradinę mokyklą nutukęs arba turėdamas antsvorio.
COVID-19 tapo dar viena priežastimi kovoti su antsvoriu
Jungtinėje Karalystėje buvo pastebėta, kad nutukusių ar antsvorio turinčių žmonių mirties rizika nuo COVID–19 buvo gerokai didesnė dėl riebalų pertekliaus ant gyvybiškai svarbių organų – širdies, plaučių, kepenų. Vyriausybės pateiktoje informacijoje pažymima, kad beveik 8 proc. kritinių koronaviruso pacientų intensyvios terapijos skyriuose buvo liguistai nutukę, palyginus su 2,9 proc. bendros sirgusios populiacijos. Tad kova su antsvoriu gali padėti pažaboti mirčių nuo COVID–19 kiekį.
Vyriausybės nutarime siūloma riboti televizijos ir interneto reklamas, kuriose reklamuojami greito vartojimo, daug druskos ar riebalų turintys maisto produktai. Maitinimo įstaigų valgiaraščiuose taip pat turėtų būti nurodytas patiekalų ir alkoholinių gėrimų kaloringumas. Manoma, kad tai paskatintų rinktis sveikesnio maisto ar gėrimų alternatyvas. Naujaja kampanija vyriausybė siekia įkvėpti žmones mažinti svorį, didinti fizinį aktyvumą ir valgyti sveikiau po COVID–19.
„Jei mes tai įgyvendinsime, galime sumažinti rizikas ir apsaugoti save nuo koronaviruso, o taip pat sumažinti krūvį sveikatos apsaugos sistemai,“ pažymėjo Džonsonas.
Jungtinės Karalystė galėtų įkvėpti visą Europą imtis pokyčių
Didžiosios Britanijos mitybos fondo generalinis direktorius Juditas Butrisas palaiko vyriausybės planus, tačiau pastebi, kad tai nebus greitas ir lengvas procesas. Laukia sunkus įpročių keitimo procesas, kurį apsunkina reklaminiai pasiūlymai ir itin lengvai prieinamas greitas maistas.
Tačiau Jungtinės Karalystės ryžtas gali būti įkvepiantis paskatinimas stoti į kovą su antsvoriu kitose senojo žemyno šalyse. Europos kovos su nutukimu chartijoje teigiama, kad antsvoris ir nutukimas yra viena rimčiausių 21 amžiaus iššūkių visuomenės sveikatai. Skaičiuojama, kad kas antras Europos Sąjungos gyventojas turi antsvorio, o kas trečias yra nutukęs.
Antsvoris ir nutukimas taip pat didina širdies ir kraujotakos ligų, II tipo cukrinio diabeto, tam tikrų rūšių vėžio formų ir kitų su nutukimu susijusių ligų plitimą. Šių ligų išvengti padėtų efektyvi kova su antsvoriu ir sveikos gyvensenos propagavimas.
Lietuvoje antsvorio ir nutikimo problema taip pat didelė
Mūsų šalyje antsvorio ir nutukimo problema taip pat opi tarp suaugusiųjų ir vaikų. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenys teigia, kad per 1994–2014 metų laikotarpį antsvorio ir nutukimo paplitimas šalyje padidėjo tarp 20–64 metų vyrų nuo nuo 47,5 proc. iki 58,6 proc. Tos pačios amžiaus grupės moterų antsvoris ir nutukimas sumažėjo nuo 51,7 proc. iki 46 proc.
Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. 18 metų ir vyresnių šalies gyventojų vidutinis kūno masės indeksas (KMI), palyginti su 2014 m., nepasikeitė, tačiau padidėjo nutukusių gyventojų dalis. 57 proc. šalies gyventojų svoris buvo per didelis, iš kurių 38% proc. turėjo antsvorio, o 19 proc. buvo nutukę. Nors nutukusių moterų buvo daugiau nei vyrų (atitinkamai 21 proc. ir 17 proc.), daugiau vyrų turėjo antsvorio (atitinkamai 43 proc. ir 33 proc.).
Jaunimo situacija taip pat kelia nerimą. Higienos instituto duomenimis, 2019 metais per didelį svorį turėjo 21,6 proc. moksleivių nuo 7 iki 17 metų amžiaus. Šis rodiklis paaugo vienu procentiniu punktu nuo 2017 metų.
Augančio svorio problemos grindžiamos sėslesniu gyvenimo būdu ir prasta mityba. Žmonės vartoja itin daug greito, nekokybiško maisto. O įnikę į tokią mitybą jauname amžiuje, jiems tampa sunku pakeisti mitybą suaugus.
Jungtinė Karalystė dar nepradėjo savo sveikos gyvensenos kampanijos ir savo ryžtingu pavyzdžiu neužkrėtė Lietuvos ir visos Europos. Bet sveika ir aktyvi gyvensena turėtų tapti kiekvieno individualiu prioritetu, kad gyventume ilgus ir kokybiškus gyvenimus. Juk sveikata yra brangiausias mūsų turtas. O sveikas kūnas gali padėti išvengti arba lengviau susidoroti su tokiais bjauriais virusais kaip COVID–19.
